Mindaugas Tendziagolskis 2006-2007 (c) Visos teisės saugomos
Mindaugo Tendziagolskio skulptūrų serija “Žaislai” yra universalaus pobūdžio kūrinys, kuris taipogi išsaugo su vietos specifika susijusius bruožus. Jaunas dailininkas yra veikiamas konceptualaus meno, “išplėstos skulptūros sąvokos”, akcionizmo. Tuo pačiu jam svarbios etnografines gimtosios Žemaitijos kaimo žaidimu tradicijos.
Tendziagolskio skulptūrų išeities taškas yra besisukantis, riedantis ratas. Jis studijuoja archajiškus vežimu ratus, tačiau tuo pačiu metu domisi ir apžvalgos ratais, lakūnu ir kosmonautu treniruokliais, perimdamas ypatingus nekintančius jų požymius, kaip ir specifines detales.
Savo mobilioms skulptūroms autorius panaudoja pusgaminius iš statybos medžiagų parduotuvių. Metalo vamzdžiai, medžio plokštes, oda, virves – tai medžiagos, kurias pjaudamas, lenkdamas, karpydamas, virindamas ir pindamas skulptorius sukuria patvarias ir lengvas karkasines konstrukcijas. Tam, kad pasidaryti tokias konstrukcijas, nereikia ypatingai aukštos technologijos medžiagų ar instrumentu. Visoje šioje skulptūrų grupėje operuojama elementariomis geometrinėmis formomis. Tai – dideli ažūriniai apskritimai, pertvaromis dalijami i segmentus. Ažūrinės konstrukcijos karkasas - skeletas niekuo neužpildomas ir nekamufliuojamas. Išraiškos priemonių ekonomija čia pagrista fizikos ir dinamikos dėsnių logika. Kiekviena detale – funkcionaliai būtina. Lankas reikalingas riedėjimui, pertvaros – stabilumui, tinklas – įsikibti rankomis, balnas – atsisėdimui. Visos šios skulptūros - tai ne žaislu modeliai, o tikri veikiantys žaislai. Pirmasis savo kūnu juos išbando pats autorius.
Skulptūros išjuda varomos tik paties žmogaus kūno judesiu. Mastelis ir proporcijos parenkami pagal žmogaus kūną. Skulptūros “Žaislai” yra pagalbine priemone paprastai gimnastikai, kaip ir gana sudėtingai akrobatikai. Kūno patirtis tiesiogiai perkeliama i plastine kalba. Visi šie objektai ne tik nepriekaištingai ir paprastai veikia, bet ir yra saugus. Jie yra patogus tiek, kiek aparatas, skirtas vartytis žemyn galva iš viso gali buti patogus.
Šios skulptūros tik sąlyginai gali buti autonomiškais objektais. Tradiciniame konceptualiame mene mes dažnai rezultate matome užfiksuota proceso eiga. Čia gi rezultatas – skulptūra leidžia mums nuspėti galimus busimus procesus, įsivaizduoti šių skulptūrų išjudėjimą.
Tendziagolskio skulptūrų serijos yra palydimos piešiniu serijų. Ilguose horizontaliuose popieriaus ritinėliuose studijuojamos judėjimo galimybes, ar pateikiamos judėjimo instrukcijos. Judėjimo procesas čia vaizduojamas pasitelkiant iš animacijos perimtas išraiškos priemones.
Skulptūros “Žaislai” yra lengvai pergabenamos iš vienos vietos i kita. Jos gali funkcionuoti tiek parodu salėje, tiek ir urbanistinėje erdvėje – miesto gatvėse, parkuose, aikštėse. Tuo pačiu sumanymas gali buti pilnai įkūnytas tik artikuliuojant erdve, apibrėžiant, kiek laisvo ploto reikia, kad iš viso butu galima judėti. Taip prie vieno iš “Žaislu” vaizdo filmo formatu pateiktoje instrukcijoje nurodoma : “Jums reikės 2 metru pločio ir 7 metru ilgio laisvo ploto. Atlaisvinkite judėjimo taką…”. Atvirose, didelėse lauko erdvėse, kaip kad parke prie Vilneles, judėjimo trajektorija gali buti laisvai pratęsiama. Tiesa, tada atsiranda stabtelėjimai ir pauzes. Judama ne tik pirmyn, bet ir atgal, arba tiesiog supamasi ar sukamasi ratu. Ciklinis judėjimas čia nemažiau svarbus, nei linijinis. Sukimasis žemyn galva ratu asocijuojasi su kosmonautų ir lakūnų pratybomis, taip pat ir su karusele, arba narvelyje esančių voveres ar žiurkėno sukimusi rate.
Šie žaislai – tai ne dviratis, kuriuo važiuojant užtenka išlaikyti balansą. Nors pačios jų veikimo instrukcijos nėra pernelyg komplikuotos, čia reikia daug daugiau rizikos ir ištvermes. Įkūnijami vyriški žaidimo ir lenktyniavimo troškimai, tačiau šiandiena Vilniaus aikštėse juos mielai išbando ir moterys. Judėjimas tokiame rate leidžia išbandyti savo galimybių ribas ir tuo pačiu naujai įsisavinti aplinka.
Ciklinio ir linijinio judėjimo jungtis akcijoje “VDA – ŠMC” įgauna simboline reikšme. Nuo Dailes Akademijos naujojo korpuso, kuriame yra ir skulptūros katedra, Tendziagolskis per senamiesčio kiemus, skersgatvius ir gatves nusiridena i Šiuolaikinio meno centro parodu sales. Ridentis jam padeda asistentai, dėvintys oranžines spalvos liemenes su užrašu “ŠMC”. Procesijai tenka kirsti gatves, kuriose važiuoja automobiliai, kilti i kalva, pakeliui stabtelėti skveruose. Riedėdamas užrištomis akimis, menininkas skausmingai pajunta visus asfalto, grindinio ar šaligatvio nelygumus. Daugybe kartu išvaikščiota kelio atkarpa patiriama visiškai kitaip, ja sunku įveikti. Judėjimo būdas, bei pasirinkta trajektorija įsijungia i kritiška diskusija apie meno ir menininko vaidmenį šių dienu gyvenime. Tendziagolskio pasirinkta strategija yra gaivinančiai paprasta. Jis pakviečia ne pasyviai refleksijai, bet aktyviam žaidimui ir pats žaidžia su užkrečiančiu linksmumu.
Anonimiškas meno kurinio gyvenimas šiuolaikiniame postmodernios kulturos pasaulyje yra neisivaizduojamas. Vakumineje erdveje be salycio su aplinka, kontekstu ir konceptu atsidures meno objektas taptu TIK "objektu", egzistuojanciu nesamame laike, nesamoje erdveje, nesamo suvokimo plotmese ir panašiai. Vadinasi, vienas iš meno kurinio gyvybes faktoriu esti ji iprasminantis kontekstas, tiesioginis salytis su ji determinuojanciu ir pagrindžianciu kasdieniniu pasauliu.
Butent erdviniai objektai bei ju kontekstai yra jauno skulptoriaus iš Vilniaus mobiliu skulpturu projekto holivudišku pavadinimu "Mindaugas Tendziagolskis pristato", šiuo metu eksponuojamo Klaipedos dailes parodu rumuose, ašis ir pagrindas. Šis meno projektas – kompleksinis kurinys, susidedantis iš septyniu savarankišku objektu, paprastai vadinamu "žaislais". Šis identifikacinis santykis neatsitiktinis. Viena vertus, skulpturu ištakos gludi autentiškuose Žemaitijos krašto žaidimuose, kita – kiekviena ju yra dinamiška, skirta atlikti judesiui (važiuoti, suktis, verstis, ridentis), t.y. pritaikyta žaisti. Ir nors, anot paties autoriaus, kurinys gali buti tiesiog žmogaus kunui pritaikytas objektas, neturintis nieko bendra su žaidimu, jis vienaip ar kitaip bus susijes su psichologiniu ar fiziniu išmeginimu. Vis delto pastarasis nera agresyvus ar gasdinantis karinemis prievolemis, tai smagus ir linksmas judejimas, reflektuojantis vaikiška "triokšt, pokšt, keberiokšt" estetika: nora verstis per galva. Kiekvienam žiurovui suteikdamas galimybe ne tik stebeti, bet ir savo kunu pajusti meno kurini, menininkas plecia vizualine ir estetine meno kurinio paskirti intriguojancia veiksmo funkcija.
Rato ar staciakampio formos karkasines konstrukcijos (neretai primenancios vaiku žaidimo aikštelese stuksancius "atrakcionus", jodinejimo irenginius ar tiesiog kedutes ratuose) pulsuoja nenusakomu erdviškumu: trimati objekto kontura gaubia ir skrodžia tiek išorine, tiek ir vidine erdve. Linijinis metalo vamzdžiu ritmas, retkarciais papildomas funkcinemis naturaliu virves ar odos medžiagu detalemis, bei pagal kuno proporcijas parinktas mastelis ir proporcijos apeliuoja i jusline žmogaus patirti. Butent žmogaus figura tampa neatsiejama skulpturos dalimi.
Pasak paties Mindaugo: "Žiurint i kurini ir suvokiant, kad ten turi dalyvauti žmogus, žiurovo galvoje jau sukasi mintis apie veiksma. Žiurovas pats turi apsispresti, ar jam pakaks vaizdinio suvokimo, ar jis nores autoriaus patirti suvokti savo kunu. Jei jis nepajegia žaisti, tai lieka tik žiurovu. Tuo, žinoma, jis nera prastesnis suvokejas negu tas, kuris žaidžia. Aš tiesiog noriu išprovokuoti žiurova veiksmui. Kiekvienas apsisprendžia pats – pasiduoti provokacijai ar ne".
Veiksmo ir žaidimo integracija i tradiciškai stabilu, monumentalu skulpturos žanra atliepia šiuolaikinio meno koncepcija, performatyvuma. Pats meno kurinys nebera savarankiškas, jis susijes su autoriaus ir žiurovo išgyvenimais: savo paskirti bei prasme jis igyja ir užbaigtu meno objektu tampa tik per akcija, procesa, t.y. kai vienas žmogus juo naudojasi, o kitas – stebi. Žmogaus figuros deka M. Tendziagolskio objektai migruoja iš taško A i taška B, sukasi aplink savo aši ar, minami mažuteliais vaikiško dviracio pedalais, rieda tiesiaja. Tik paties objekto, judejimo ir stebejimo dalyviu bei žiurovu skleidžiamu garsu sinteze iprasmina bendra skulpturos ideja.
Kita vertus, specifinis kurinio kontekstas suteikia jam meno forma, jis tampa estetiniu objektu, o ne šiaip sportiniu žaislu, nors ir turinciu taikomaja paskirti. Ta konteksta formuoja mobilaus turio ikurdinimas specifineje erdveje: parodu saleje, miesto gatvese, aikštese ar gamtoje, parkuose. Šis kontekstualumas diktuoja ir kurinio konceptualuma: siekiama priartinti skulptura prie kasdieninio gyvenimo, pabrežiant objekto priklausomybe nuo laiko ir vietos, aplinkos integralumo, žiurovo aktyvumo ar pasyvumo.
Originaliu skulpturu ekspozicija papildo piešiniu serijos, naudojimosi instrukcijos bei žaidimo akciju dokumentacija: fotografijos, garso instaliacija, videomedžiaga. Pastaroji ne tik fiksuoja Vilniuje vykusios " VDA – ŠMC " akcijos bei parodos atidarymo momentus, bet ir pristato reklamini filmuka apie "Žaislo Nr. IV" nauda ir reikalinguma kiekvienam doram Lietuvos pilieciui. Užfiksuotas rezultatas, retransliuojamas televizoriu ekranuose ar videoprojektorium ant naujausio Mindaugo objekto tentines plokštumos, leidžia isivaizduoti skulpturu judejimo trajektorijas, praplesti kurinio suvokimo uždaroje erdveje galimybes.
Pirminiu medžiagu naudojimas, elementariu geometriniu formu plastikos dominante, erdviškumas, vaizduojamosios ir taikomosios meno paskirties, estetiškumo ir funkcionalumo ribu nepaisymas arba, atvirkšciai, nuoseklus derinimas M.Tendziagolskio kuryba priartina prie naujosios britu skulpturos atstovu darbu, ypac prie Richardo Deacono ieškojimu. Kita vertus, jauniausioji Lietuvos skulptoriu karta brežia ryškias demarkacines ribas tarp tradicines skulpturos ir šiuolaikiniu meno ieškojimu. Šiame kontekste Mindaugo Tendziagolskio paroda yra savalaikis, postmodernaus meno bruožus (žaidybiškuma, socialini komunikaciškuma, performatyvuma, ivairiu meno sriciu sinteze, praeities kulturos palikimo perfrazavima) ikunijantis ir deklaruojantis reiškinys – linksma ir atrakciška mobiliu objektu migracija.